Šių metų pradžioje Latvija nusprendė atsisakyti nepasiteisinančio sovietinio rudimento – valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose dalis mokymo proceso vyksta tautinės bendrijos kalba. Latviai suprato, kad tai ne tik neekonomiška, neefektyvu, bet ir labai pavojinga. Niekam ne paslaptis, kad daug kitakalbių mokyklų yra rusų dėstomąja kalba, žinant dabartinės Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Rusiškojo pasaulio“ (Russkij mir) teoriją, tokios mokyklos labai pasitarnauja 5-osios kolonos kūrimui ir jaunų žmonių vertybiniam luošinimui.
Lietuvoje be rusiškų mokyklų – getų, yra nemažai lenkiškų atitikmenų. Ir jei apie rusiškų mokyklų mokinių „svečiavimąsi prosovietinėse jaunimo stovyklose Rusijoje jau prabylama ne tik žiniasklaidoje, bet tuo domimasi ir teisėsaugos, bei valstybės saugumo institucijose, tai apie lenkiškas – olimpinė tyla.
Dalyje vadinamųjų tautinių bendrijų mokyklų yra formuojami kitos šalies piliečiai su istorija, pilietiškumu ir lojalumu ne Lietuvai. Vyksta kelionės, stovyklos ir kiti renginiai, kuriuose pradedama abejoti istoriniais faktais apie Vilniaus krašto aneksiją, garbinami nusikaltėliai – Armijos Krajovos banditai.
Puikiai atsimename, koks kilo triukšmas, kai vykdant švietimo reformą buvo atsisakyta lietuvių mokinių diskriminacijos ir buvo suvienodintas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas. Iki tol valstybė skirstė moksleivius į lygius ir lygesnius ir laikėsi pozicijos, kad jei žmogus namuose kalba nevalstybine kalba, jis yra labiau apdovanotas ir jam reikia sumažinti valstybinio egzamino reikalavimus.
Tada dalis politikų demagogiškai teigė, kad tautinių bendrijų mokyklos pakankamai gerai išmoko valstybinės kalbos, tik ta kalba vaikams nėra gimtoji, todėl jie negali žinoti visų niuansų ir subtilybių, o tai trukdo lygiavertiškai konkuruoti su lietuviškas mokyklas baigusiais. Aišku, buvo nutylima, kad lietuvių dėstomąja kalba mokyklas lanko ne tik etniniai lietuviai, bet ir daugybė vaikų iš kitataučių arba mišrių šeimų ir jiems niekas jokių egzaminų lengvatų netaiko.
Šiuo metu mes turime gyvą pavyzdį, kokio lygio lietuvių kalbos paruošimas yra mokyklose, kur dauguma dalykų dėstoma lenkų kalba. Jei dar kam nors kyla klausimas ar tautininkų siūlymas pereiti prie švietimo modelio, kuriame visos valstybinės mokyklos būtų tik valstybine dėstomąja kalba, suteikiant tautinėms bendrijoms Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą šeštadieninėse mokyklose arba mokantis gimtosios kalbos kaip neprivalomo fakultatyvinio dalyko.
Taigi, susipažinkite – Elžbieta Sadaiska, 26-erių metų mergina, leidinio „Tygodnik Wilenszczyzny“ vadovė. Mūsų žiniomis gimusi ir augusi Lietuvoje, Karvio mietelyje, baigė Karvio pagrindinę mokyklą, vidurinį išsilavinimą gavo Maišiagalos Juzefo Obrembskio gimnaziją.
Pateikiame nuorodą į Lietuvos televizijos laidą „Misija Vilnija“, kur ši panelė lietuviškoje televizijoje, lietuviškoje laidoje nesugeba suregzti keleto sakinių elementaraus interviu valstybine kalba. Ji kaip užsienietė kalba lenkiškai, o laidos rengėjai pateikia vertimą subtitruose ir komentaru už kadro. Tai kokio lygio yra valstybinės kalbos mokymas jos baigtoje mokykloje, jei gavus brandos atestatą neužtenka bazinių valstybinės kalbos žinių elementariam kelių sakinukų interviu? Kaip vaikai, baigę tokias mokyklas, gali susirasti darbą, tęsti mokslus Lietuvoje, būti pilnaverčiais, lojaliais piliečiais?
Laidos įrašas, reportažą žiūrėkite nuo 8 minutės, 12 sekundės:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/95067/misija_vilnija
Taigi, ar dar kam nors kyla klausimas dėl tautininkų siūlymo pereiti prie švietimo modelio, kuriame visos valstybinės mokyklos būtų tik valstybine dėstomąja kalba, suteikiant tautinėms bendrijoms Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą šeštadieninėse mokyklose arba mokantis gimtosios kalbos kaip neprivalomo fakultatyvinio dalyko?
Dabar turime unikalią progą apsispręsti ir pradėti vykdyti šią sunkią, bet labai reikalingą reformą. Galėtume ją pradėti vykdyti kartu su Latvija, nuosekliai, per 12 metų, pradedant nuo 2017 metų rugsėjo pirmosios. Tą dieną visi pirmų klasių moksleiviai ateitų į mokyklas lygūs, jie visi pradėtų mokymo procesą valstybine kalba, nerūšiuojant ir nesegreguojant jų pagal kilmę ar pagal tai kokia jų gimtoji kalba.
senei reikejo panaikinti,lenkiskas ,rusiskas mokyklas ,kas per nesamones vykdomos Lietuvoje cia ne lenkija ar rusija.like nuosovietmecio,visur EU yra tos salies kalba ir lanko visi vaikai ,ar imigrantas ar vietinis.Balsuosiu uz tokia valdzia ,kurie sutvarkys ta nesamone.
kuo toliau,tuo labiau gerbiu Julių Panką už drąsų ir teisingą siūlymą! Drąsos čia reikia, nes valdžia iki šiol pataikauja vadinamoms mažumoms,o paskui jie eina protestuoti ir ,,meldžiasi“, kad nereiktų mokytis ,,chalopų“ kalbos! Greit patys tapsime mažuma savo vienintelėje žemėje!
Kai buvęs kariuomenės vadas,berods Pocius,iškėlė tokią mintį,kaip sukilo visi valdantieji ekskomunistai,kad atrodė dėl to įvyks valstybės perversmas.
Tautinės ar netautinės mokyklos tai kvailos diskusijos. Visų pirma švietimas turi būti įvairus, be nurodymų iš valdžios, kuri suinteresuota vergų „gaminimu“. Iš kitos pusės, tai šis vajus nukreiptas prieš ką? Prieš rusus? O kodėl tyli Panka apie jaunimo anglėjimą, patriotų parsidavimą Briuselio „kopūstams“? Ne rusai kalti, kad veik pusės lietuvių Lietuvoje neliko ir čia visa ko šaknys.
дикость…и этот нацист был кандидатом в президенты…