Prezidentinis savaitgalis su šeima

Išvargę ir atostogų ištroškę vilniečiai

Daug žmonių atostogoms renkasi užsienio kurortus: kas Turkiją, kas Bulgariją. O mūsų šeima šiemet nusprendė likti ištikima Lietuvai, juk ne veltui sakoma, kad visur gerai, bet tėvynėje geriausia.

Nors atrodytų, kad Lietuvoje poilsio paslaugų sektorius yra neblogai išvystytas, tačiau tam, kad šeima su vaikais galėtų turiningai praleisti savaitgalį reikia nemažai pasukti galvą.

Nors nesame labai išrankūs klientai, bet rinkdamiesi vietą poilsiui stengėmės pasidomėti ar jos atitinka mūsų lūkesčius. Esminiai lūkesčiai – rami ir draugiška vaikams erdvė, vandens telkinys su patogiu paplūdimiu, netoli esanti viešojo maitinimo įstaiga ir patogus susisiekimas nuo Vilniaus.

Pasirodo, šie nors ir kuklūs lūkesčiai, bet nėra taip lengvai įgyvendinami. Po šiek tiek užtrukusių paieškų radome, mūsų požiūriu idealų variantą – jis ne tik idealiai atitiko mūsų lūkesčius, bet turėjo dar labai gražų istorinį „užtaisą“.

Prezidento Antano Smetonos rezidencija

Be abejo, tai Prezidento Antano Smetonos šeimos rezidencija Užulėnyje.

Taigi, jei turite aktyvių, nenustygstančių vietoje vaikučių, esate savo krašto patriotai ir norite nors trumpam ištrūkti iš miesto šurmulio – šis variantas kaip tik Jums.

Apie viską iš eilės arba prezidentinis šeimos savaitgalis su iliustracijomis ir komentarais.

Atvykti į rezidenciją galima nuo 14 valandos, tiksliau tariant atvykti galima ir ankščiau, bet tvarkingi ir jaukūs kambariai Jūsų lauks nuo 14.00 valandos.

Dvaro iškaba

Tačiau tik tie, kurie turi aktyvius vaikus gali suprasti, ką reiškia šeimai susiruošti prieš ilgesnę kelionę, tėveliai dėlioja daiktus ir vis bando perkratyti savo galvose ar ko nors nepamiršo, be ko jų šeima negalės išsiverti kelionėje. Vaikai tokiais atvejais kaip tyčia laksto „turbo“ režimu ir bando tėvelių kantrybės ribas. Taigi, nors buvome susiplanavę šurmuliuojančią ir dulkių bei CO2 perpildytą sostinę palikti kuo ankščiau, išjudėjome tik vėlyvą šeštadienio popietę. Kelionė neprailgo, nors važiavome mažesniu nei leistina greičiu, po nepilnos valandos jau buvome Užugiryje.

Įsikūrę ir užkandę nuskubėjome prie ežeriuko, kuris nuo rezidencijos nutolęs tik 100 metrų.

Grybai ir „grybukai“

Mus pasitiko alėja, kur buvo pilna gražių baravykų.

Pasiekėme specialiai įrengtą privatų paplūdimį, kur drąsiai nėrėme į vasariškai prišilusį vandenį. Dugnas padengtas specialiai privežto smėliuko, tai nei dėl aštrių akmenukų, nei tuo labiau dėl pridaužytų stiklų, baimintis nereikėjo.

Po atsigaivinimo maloniai šiltose Lėno ežero bangelėse, vaikai užsimanė paplaukioti lietuvių nacionaline vandens susisiekimo priemone – gelda. Čia vaikučių ir tėvelių nuomonės išsiskyrė ir po neilgų derybų vaikai sutiko šį kartą pakeisti pasiplaukiojimo malonumą į galimybę pašokinėti batute. Taigi, niekur neskubėdami patraukėme atgal link rezidencijos.

Prezidento Antano Smetonos dvaro rūmai

Pakeliui apžiūrėjome Antano Smetonos dvaro rūmus – muziejų.  Autentiška ir jauki aplinka sugrąžina mus į tuos laikus, kai šiuose už visos lietuvių tautos surinktas lėšas nupirktuose ir Prezidentui jo jubiliejaus proga padovanotuose rūmuose būdavo sprendžiami svarbūs valstybės klausimai, žaidžiamas pokeris, šokamas valsas. Seni žmonės kalba, kad jei atsistosi ant išlikusių restauruotų laiptų, kurie yra rūmų viduje, užsimerksi ir giliai įkvėpsi, tai nuo ežero pusės išgirsi prezidentienės Sofijos juoką, svečių klegesį ir nutolstančio valso garsus. Dar pasakojama, kad vasaros vidurnakčiais, per pilnatį, siauruose dvaro alėjų takeliuose ne vienas matė pasiramščiuojančio lazdele, barzdoto, nestambaus pono siluetą su cilindru ant galvos…

Batutas

Legendos, legendomis, o mes grįžome į realybę ir su klegančiais vaikais grįžome į jaukų rezidencijos kambarį. Vaikai iš karto išbėgo į kiemą šokinėti į įspūdingą batutą.

 

 

 

Kol vaikai šokinėjo batute, tėveliai išsitiesę patogiose lovose galėjo pasimėgauti skaitymo malonumu.

Žaislų kampelis

 

 

 

 

 

 

 

Vaikai piešia

Pramogos vaikams paruoštos ne tik lauke, kur be batuto yra įrengta ir žaidimų aikštelė, bet žaislų netrūksta rezidencijos viduje esančioje vaikų erdvėje.

 

 

 

 

Minkštuose pataluose kaip kūdikiai išsimiegojo ne tik vaikučiai, bet ir tėveliai, o ryte jų laukė tikrų tikriausi prezidentiniai pusryčiai.

„Kavos, kavos duos Dievas daugiau…“

 

 

 

 

 

 

Prezidentaitiški blyneliai ir prezidentinis omletas

Vaikučiai per pusryčius valgė blynelius pagardintus vaisiais ir uogiene, užsigerdami gaiviomis sultimis, o tėveliai mėgavosi stipria kava su prezidentiniu, burnoje tirpstančiu omletu su salotomis.

Vaikas duše

 

 

 

 

 

Po pusryčių išsimaudėme duše, susitvarkėme daiktus ir išsiregistravome iš kambario, kad administracijos darbuotojai galėtų spėti juos sutvarkyti iki atvykstant naujiems poilsiautojams.

 

Tačiau, kadangi svetingi šeimininkai nevarė lauk, išvykti neskubėjome ir iki pat vakaro mėgavomės atsipalaiduodami paplūdimyje.

Plati aikštelė, kurioje galite leistis ir su sraigtasparniu

 

Visą tą laiką mūsų mašinytė su daiktais saugiai ilsėjosi tvarkingoje mašinų stovėjimo aikštelėje, kuri yra pakankamai erdvi, kad sutalpintų visų stovyklautojų automobilius, karietas, sraigtasparnius, dviračius ir kitas transporto priemones, o svarbiausia ji niekaip neprimena žymaus lietuvių poezijos pradininko Kristijono Donelaičio apdainuotos pliurzės, kuri būna prie Litexpo parodų rūmų kasmetinės Knygų mugės metu.

Grybas, centai ir stulpas, ant kurio kardavo bolševikus

Išvykdami įsigudrinome į pilną baravykų pievutę įmesti keletą smulkių centų monetų, kad likimas dar ne kartą mus čia sugrąžintų, nes ta poilsio para mūsų darniai šeimynai prabėgo kaip viena minutė.

 

 

 

 

 

 

Užugiri, nesakome tau sudie, o sušunkame iki kitų susitikimų!

Tautininkų Sąjungos nariai kviečia sąjungą atsinaujinti ir judėti į priekį

Tautininkų Sąjungos narių

MANIFESTAS

Už permainas

200px-ltssimbolika

Mes, šį Manifestą pasirašantys Tautininkų Sąjungos nariai, susibūrę į neformalų sambūrį „Už permainas“ teikiame Tautininkų Sąjungos Tarybai ir Suvažiavimui šiuos siūlymus ir uždavinius.

  1. Tautininkų Sąjunga turi atrasti naują atpažinimo ženklą. Akivaizdu, kad grynai tautinis atpažinimo ženklas sunkiai suprantamas šalyje, kurioje nėra akivaizdžių ir daugumai suprantamų tautinių iššūkių. Vienas iš svarstytinų variantų – Tautininkų Sąjungos pavadinimo papildymas žodžiais: Lietuvos Šeimų Sąjūdis. Šeima yra Tautos pagrindas ir aiškiausiai suvokiama socialinė tikrovė, o iššūkiai šeimai šiuo metu suprantami labiau, nei tautiniai. Išlaikydami tautinį idealą į rinkėjus atsigręžkime jiems pažįstamu veidu.
  2. Atsinaujinusi politinė jėga per teisinę ir socialinę pagalbą eiliniams Lietuvos piliečiams, taip pat – per dažnesnes politines ir pilietines akcijas, bendravimą su tikslinėmis grupėmis – šeimų organizacijomis, religinėmis bendrijomis, profesinėmis sąjungomis ir taip toliau – turi sukurti ilgalaikį narių, sąjungininkų bei rinkėjų tinklą visoje Lietuvos teritorijoje ir išeivijoje.
  3. Turime aiškiai pasakyti, kad šiuo laikotarpiu pagrindinis iššūkis mūsų Tautos išlikimui – gimstamumas. Privalome suformuluoti pagrindines priemones, kurios padėtų šeimoms auginti vaikus ir jų įgyvendinimo siekti per mitingus, piketus, referendumą ir rinkimines kampanijas.
  4. Turi būti ieškoma būdų jungimuisi su giminingomis politinėmis jėgomis į stipresnę ir vieningesnę politinę srovę.
  5. Privalome rasti stiprią vienijančią asmenybę Lietuvos Prezidento rinkimams, galinčią ir norinčią įkvėpti naujos galios atsinaujinusiam tautiniam judėjimui.
  6. Šalia atsinaujinusios politinės organizacijos turime įkurti visuomeninį judėjimą arba visuomeninių organizacijų ir bendruomenių tinklą, ypač tiems, kurie palaiko tautines vertybes, bet dėl įvairių priežasčių vengia tiesioginės narystės politinėje organizacijoje.
  7. Asmenys, suprojektavę Tautininkų Sąjungos dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimuose, šio dalyvavimo viziją, strategiją ir taktiką, turi prisiimti atsakomybę už jų rezultatus.

Kviečiame Tautininkų Sąjungos narius prisijungti prie šio Manifesto ir jame keliamų idėjų, formuoti vieningą komandą Suvažiavime ir judėti pirmyn. Tik atsinaujinusi jėga įstengs pritraukti politinei veiklai būtinų finansinių išteklių, statistinių narių ir aktyvių dalyvių.

Pasirašyti, kritikuoti ir redaguoti galima el. paštu: julius@panka.lt

Ar ilgai dar Lietuvoje veiks 5-osios kolonos peryklos?

lenkaiteŠių metų pradžioje Latvija nusprendė atsisakyti nepasiteisinančio sovietinio rudimento – valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose dalis mokymo proceso vyksta tautinės bendrijos kalba. Latviai suprato, kad tai ne tik neekonomiška, neefektyvu, bet ir labai pavojinga. Niekam ne paslaptis, kad daug kitakalbių mokyklų yra rusų dėstomąja kalba, žinant dabartinės Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Rusiškojo pasaulio“ (Russkij mir) teoriją, tokios mokyklos labai pasitarnauja 5-osios kolonos kūrimui ir jaunų žmonių vertybiniam luošinimui.

Lietuvoje be rusiškų mokyklų – getų, yra nemažai lenkiškų atitikmenų. Ir jei apie rusiškų mokyklų mokinių „svečiavimąsi prosovietinėse jaunimo stovyklose Rusijoje jau prabylama ne tik žiniasklaidoje, bet tuo domimasi ir teisėsaugos, bei valstybės saugumo institucijose, tai apie lenkiškas – olimpinė tyla.

Dalyje vadinamųjų tautinių bendrijų mokyklų yra formuojami kitos šalies piliečiai su istorija, pilietiškumu ir lojalumu ne Lietuvai. Vyksta kelionės, stovyklos ir kiti renginiai, kuriuose pradedama abejoti istoriniais faktais apie Vilniaus krašto aneksiją, garbinami nusikaltėliai – Armijos Krajovos banditai.

Puikiai atsimename, koks kilo triukšmas, kai vykdant švietimo reformą buvo atsisakyta lietuvių mokinių diskriminacijos ir buvo suvienodintas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas. Iki tol valstybė skirstė moksleivius į lygius ir lygesnius ir laikėsi pozicijos, kad jei žmogus namuose kalba nevalstybine kalba, jis yra labiau apdovanotas ir jam reikia sumažinti valstybinio egzamino reikalavimus.

Tada dalis politikų demagogiškai teigė, kad tautinių bendrijų mokyklos pakankamai gerai išmoko valstybinės kalbos, tik ta kalba vaikams nėra gimtoji, todėl jie negali žinoti visų niuansų ir subtilybių, o tai trukdo lygiavertiškai konkuruoti su lietuviškas mokyklas baigusiais. Aišku, buvo nutylima, kad lietuvių dėstomąja kalba mokyklas lanko ne tik etniniai lietuviai, bet ir daugybė vaikų iš kitataučių arba mišrių šeimų ir jiems niekas jokių egzaminų lengvatų netaiko.

Šiuo metu mes turime gyvą pavyzdį, kokio lygio lietuvių kalbos paruošimas yra mokyklose, kur dauguma dalykų dėstoma lenkų kalba. Jei dar kam nors kyla klausimas ar tautininkų siūlymas pereiti prie švietimo modelio, kuriame visos valstybinės mokyklos būtų tik valstybine dėstomąja kalba, suteikiant tautinėms bendrijoms Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą šeštadieninėse mokyklose arba mokantis gimtosios kalbos kaip neprivalomo fakultatyvinio dalyko.

Taigi, susipažinkite – Elžbieta Sadaiska, 26-erių metų mergina, leidinio „Tygodnik Wilenszczyzny“ vadovė. Mūsų žiniomis gimusi ir augusi Lietuvoje, Karvio mietelyje, baigė Karvio pagrindinę mokyklą, vidurinį išsilavinimą gavo Maišiagalos Juzefo Obrembskio gimnaziją.

Pateikiame nuorodą į Lietuvos televizijos laidą „Misija Vilnija“, kur ši panelė lietuviškoje televizijoje, lietuviškoje laidoje nesugeba suregzti keleto sakinių elementaraus interviu valstybine kalba. Ji kaip užsienietė kalba lenkiškai, o laidos rengėjai pateikia vertimą subtitruose ir komentaru už kadro. Tai kokio lygio yra valstybinės kalbos mokymas jos baigtoje mokykloje, jei gavus brandos atestatą neužtenka bazinių valstybinės kalbos žinių elementariam kelių sakinukų interviu? Kaip vaikai, baigę tokias mokyklas, gali susirasti darbą, tęsti mokslus Lietuvoje, būti pilnaverčiais, lojaliais piliečiais?

Laidos įrašas, reportažą žiūrėkite nuo 8 minutės, 12 sekundės:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/95067/misija_vilnija

Taigi, ar dar kam nors kyla klausimas dėl tautininkų siūlymo pereiti prie švietimo modelio, kuriame visos valstybinės mokyklos būtų tik valstybine dėstomąja kalba, suteikiant tautinėms bendrijoms Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą šeštadieninėse mokyklose arba mokantis gimtosios kalbos kaip neprivalomo fakultatyvinio dalyko?

Dabar turime unikalią progą apsispręsti ir pradėti vykdyti šią sunkią, bet labai reikalingą reformą. Galėtume ją pradėti vykdyti kartu su Latvija, nuosekliai, per 12 metų, pradedant nuo 2017 metų rugsėjo pirmosios. Tą dieną visi pirmų klasių moksleiviai ateitų į mokyklas lygūs, jie visi pradėtų mokymo procesą valstybine kalba, nerūšiuojant ir nesegreguojant jų pagal kilmę ar pagal tai kokia jų gimtoji kalba.

Visiškai slaptai: pedagogų vaikai – Kremliaus tarnyboje…

Gerbiami tautiečiai,

ambasada rusijosMūsų informatoriai visai netyčia rado įslaptintą Lietuvos Respublikos slaptųjų tarnybų pažymą, kuria rėmėsi gerbiamas Premjeras Algirdas Butkevičius teigdamas, kad Lietuvos pedagogų profsąjungos yra priklausomos nuo Rusijos ir vykdo Kremliaus nurodymus.

Ypač slaptoje pažymoje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo labai agresyviai veikti per mokytojų ir darželių auklėtojų vaikus.

Įsivaizduojate, vaikai pradėjo reikalauti VALGYTI, jie nenori atsižvelgti į mūsų valstybės sunkią finansinę padėtį (juk reikia mokėti orius atlyginimus ministrams. Seimo nariams, įvairaus plauko valdininkams ir teisėjams) ir pasiaukoti mūsų šalies labui.

Tačiau tai dar ne viskas, kai kurie pedagogų vaikai pradėjo reikalauti kad tėveliai pirktų KNYGUTES ir ŽAISLUS (!), o kai kurios mergaitės netgi pradėjo prašyti, kad tėveliai nupirktų naujų RŪBELIŲ. Tai žiauri provokacija prieš mūsų socialiai atsakingą gerovės valstybę. Specialiosios tarnybos įspėja Vyriausybę, kad Rusijos Federacijos ambasados agentai bando paveikti pedagogų vaikus taip, kad šie pradėtų reikalauti net SALDAINIŲ (!)…

Ši provokacija turi būti pasmerkta, o ideologiškai nesubrendę ir žalingos propagandos paveikti vaikai privalo būti atimti iš šeimų.

Primename, kad

  • buvęs Lietuvos komunistų partijos narys Algirdas Butkevičius niekaip nėra susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis ir skaito laikraštį „Komsomolskaja pravda“ ne dėl to, kad ilgisi savo komjaunuoliško jaunystės.
  • Socialiai atsakingos, Valentino Mazuronio vadovaujamos, Darbo partijos deleguota Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė solidarizuojasi su mokytojais ir gauna tik 3758 eurų atlyginimą. Ir ji tikrai nesilinksmina su savo vyru Aurelijumi prabangiuose Londono viešbučiuose už valstybės pinigus.

Naujametiniai pažadai ir sveikinimai

NaujiejiMieli tautiečiai, brangūs bendražygiai,

Sveikinu visus Jus ir Jūsų šeimas su Naujaisiais metais! Linkiu Jums gražių ir prasmingų 2016-ųjų! Tegul jie būna pražūtingi kosmopolitams ir sėkmingi tautininkams! Ačiū tiems, kas buvote kartu ir padėjote nuveikti visą tą darbų gausybę, labai tikiuosi, kad Naujaisiais metais nesumažinsime tempo ir nuveiksime dar daugiau vardan Tos Lietuvos!

Kiekvieni Naujieji metai daugeliui žmonių siejasi su pokyčiais ir permainomis. Vieni iš mūsų pasižadame ką nors pradėti reguliariai daryti, ko nedarėme, bet manome, kad tai reikalinga. Kiti – ko nors nedaryti, kas žalinga, kenksminga ar tiesiog neprasminga. Taigi, šiandien noriu pabūti banaliu ir pasižadėti bent kartą per savaitę, o gal ir dažniau atnaujinti šį savo puslapį savo mintimis, pastebėjimais, įdomesnėmis nuorodomis, o kartais ir video komentarais. Tačiau, kad tai neliktų tik tuščiais pažadais prašau Jūsų visų pagalbos. Ta pagalba galėtų pasireikšti dviem būdais:

  1. Lankytis šiame puslapyje ir skirti keletą minučių iš savo gyvenimo tam, kad perskaitytumėte mano įžvalgas.
  2. Būti aktyviais skaitytojais – rašyti komentarus. Jei sutinkate su mano mintimis, nesikuklinkite ir parašykite trumpą komentarą, kodėl esate linkę man pritarti. Jei nepritariate mano įžvalgoms, drąsiai rašykite kritiškus komentarus. Juk tik per kritiką eina kelias į tobulumą.

Taigi, tiek tų naujametinių pažadų ir sveikinimų, jei perskaitėte iki šios teksto vietos – esu labai dėkingas, grįžkite prie naujametinių vaišių su gaiviaisiais gėrimais ir baltos kaip sniegas už lango mišrainės…

Skalsos ir laimės Jums!

Jaunieji homoaktyvistai šėlsta…

cock-fight-600x547Kai kam labai nepatogus Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) buvimas Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (LiJOT). Todėl jaunųjų homoaktyvistų organizacija Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) deda visas pastangas, kad tautiškumą, patriotizmą ir tradicines vertybes puoselėjanti LTJS būtų pašalinta iš LiJOT. Prieš metus jiems pavyko padaryti įtaką LiJOT Kontrolės komisiją, kuri Josifo Stalino „trojką“ primenančiais metodais priėmė pasiūlymą suspenduoti LTJS narystę LiJOT. LiJOT Kontrolės komisija savo sprendimą priėmė uždarame posėdyje, net nekviesdama kaltinamosios pusės ir nesuteikdama teisės LTJS paaiškinti savo poziciją ir atsakyti į jai mestus kaltinimus. Padrąsinti savo sėkmės jaunieji homoaktyvistai žengia toliau, ši Lietuvos žmones kiršinanti ir nesantaiką kurstanti organizacija vėl pateikė skundą LiJOT Kontrolės komisijai, tikėdamiesi susidoroti su LTJS galutinai. Jei jiems pavyktų, būtų daug lengviau „prastuminėti“ per LiJOT viso Lietuvos jaunimo vardu rezoliucijas dėl iškrypėlių paradų, partnerysčių ar teisės įsivaikinti, dėl abortų ar eutanazijos legalumo. LTJS nesigaili ir nesiteisina dėl savo veiklos, mes didžiuojamės savo renginiais bei pasižadame ir toliau nenustoti kovoti už mūsų Tautos ir Tėvynės gerovę.tja tja2

Ačiū…

Tautininkai_Vilniaus_visi_6_A4Ačiū visiems, kurie balsavo už Tautininkų Sąjungą ir tautininkų kandidatus į merus;

Ačiū visiems, kurie padėjo surinkti parašus už Tautininkų Sąjungą;

Ačiū visiems, kurie klijavo plakatus, dalino skrajutes ir kitaip agitavo už tautininkus;

Ačiū visiems, kurie paaukojo pinigėlių Tautininkų Sąjungos informacijos sklaidai;

Ačiū visiems, kurie buvo rinkimų stebėtojais nuo Tautininkų Sąjungos,

Ačiū visiems, kurie domėjosi rinkimais, skaitė programas ir stebėjo diskusijas;

Ačiū visiems, kurie nepardavė savo balso ir balsavo pagal savo sąžinę.

Šį kartą mus suskaldė ir apgavo, šį kartą vėl laimėjo JIE… Pergalę švenčia egoizmo, susvetimėjimo ir mirties ideologija – liberalizmas. Nenusiminkime, nepasiduokime, neišsigąskime – jie neamžini.

Lietuva – lietuviams!

 

Ar tikrai Remigijus Šimašius yra Liucijano Želigovskio idėjinis pasekėjas?

szimasziusRinkimų kampanijos metu daug bendrauju su žmonėmis, stengiuosi išgirsti jų nuogąstavimus, problemas, atsakyti į klausimus.

Paskutiniu metu tenka pastebėti, kad ne vienas mąstantis žmogus, kuris nusivylęs biudžetinėmis partijomis galėtų paremti nesisteminius kandidatus, atsiprašo, kad to nedarys.

Prieš keletą dienų teko visai įdomiai pabendrauti su vienu inteligentu, apsišvietusiu žmogumi, kuris pokalbio pabaigoje palinkėjo man sėkmės rinkimuose, aš jam pasakiau, kad viskas priklausys ne nuo sėkmės, o nuo tokių kaip jis rinkėjų sprendimo. Tada jis surimtėjo ir pokalbis dar šiek tiek užsitęsė. Žmogus nuoširdžiai pasakė: „Matau, kad ideologinis ir nesisteminis kandidatas esi tik tu ir man artimos tautininkų idėjos, tačiau dantis sukandęs balsuosiu už Šimašių…“ Kai pažvelgiau nustebęs į jį, išgirdau paprastą atsakymą: „Kad lenkai nepraeitų…“ Pasirodo šiam žmogui labai svarbu, kad į antrąjį turą neišeitų A.Zuokas su V.Tomaševskiu, nes „tada balsuoti reiks arba už vagį, arba už šovinistą“. Jis prisipažino R. Šimašių vertinąs kaip „mažesnį blogį“.

Nenoriu nieko labai agituoti, tik pateiksiu tik keletą faktų iš ciklo „ar žinote, kad…“, o Jūs, gerbiami Vilniaus rinkėjai, galvokite patys.

Ar žinote, kad:

  • Remigijus Šimašius mano, kad pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklui Vilniuje ne vieta, „tegul kauniečiai stato pas save“- teigia jis.
  • Remigijus Šimašius yra įsitikinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybėje neturėtų galioti Valstybinės kalbos įstatymas, nes teigia, kad „su interesantais savivaldybėje turėtų būti kalbama ne tik valstybine kalba, bet ir lenkiškai, rusiškai ir angliškai“.
  • Remigijus Šimašius yra už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus mieste ir Lietuvos piliečių pavardžių iškraipymą jų dokumentuose įvedant visą lenkišką raidyną.
  • Remigijus Šimašius norėtų, kad Lietuvos prezidentė padėtų gėlių ant AK (Armija Krajova) banditų kapų. Jam netrukdo, kad Armija Krajova Lietuvoje vykdė masinius etninius valymus, žudydama lietuvius (moteris, vaikus, kūdikius, senolius) vien už tai, kad jie namuose kalba lietuviškai. Jam netrukdo, kad AK viena pagrindinių savo operacijų „Ostra Brama“ siekė, kad Vilnius po II Pasaulinio karo būtų prijungtas prie Lenkijos.

Gal reikia įsteigti Lietuvos išdaviko L.Želigovskio apdovanojimą ir įteikti jo darbo tęsėjui Remigijui Šimašiui? Ar jis tikrai geresnis kandidatas už koloradinį Valdemarą Tomaševskį ir Abonentu vadinamą Artūrą Zuoką?

Informacija iš http://zw.lt/wilno-wilenszczyzna/pkd-simasius-chce-polskiej-mszy-w-katedrze-wilenskiej/