Kandidato, kuris stengiasi būti arčiausiai Tautos, dienoraštis: Pirmoji diena

Paskelbta: |
2

Šiandien įsikūriau gatvėje. Tapau kandidatu, kuris arčiausiai Tautos. Pradžioje buvo kažkaip nedrąsu, tačiau mano šaunusis štabas mane palaiko, nei minutės praktiškai neteko būti vienam, aplink mano „būdą“ virė gyvenimas.Gaila, kad po pietų prasidėjo lietus, todėl labai sunku buvo būti lauke ir bendrauti su žmonėmis, o į vidų pas kandidatą žirmūniečiai brautis neskubėjo, ak, tas neišpasakytas tautiečių kuklumas…

Nieko, jau žinau, kaip išspręsti šią problemą. Rytoj meteorologai žada orą be lietaus, taigi iš pat ryto apklijuosim užrašais, kurie kvies užeiti, pabendrauti, padiskutuoti ir t.t.Gal tai paskatins tautiečius būti drąsesniais. Skaityti toliau →

Karikatūros

Paskelbta: |
0

 

Kodėl Panka?

Paskelbta: |
0
  1. Kodėl už Julių Panką turėtų balsuoti jaunimas?

Todėl, kad Julius Panka kasdien bendrauja su jaunais žmonėmis, supranta jų problemas, žino jų lūkesčius, todėl, kad jis Seime atstovaus jaunų žmonių interesus.

  1. Kodėl už Julių Panką turėtų balsuoti studentai?

Todėl, kad Julius Panka savo programoje įsipareigoja siekti, kad studentas, kuris po studijų norės gyventi ir dirbti Tėvynėje, gautų ne tik kokybišką nemokamą mokslą, bet ir padorią stipendiją, kur nebūtų mažesnė nei minimalus atlyginimas.

  1. Kodėl už Julių Panką turėtų balsuoti darbininkai?

Todėl, kad Julius Panka pasisako už progresinius mokesčius ir už valstybės reguliuojamus darbo santykius, darbininkas turi gyventi kaip baltas žmogus ir neturi būti vadinamas “juodadarbiu”.

  1. Kodėl už Julių Panką turėtų balsuoti žemdirbiai?

Todėl, kad Julius Panka griežtai pasisako prieš gimtosios žemės pardavimą turtingiems užsieniečiams, už paramą žemės ūkiui ir Ūkininko prestižo stiprinimą visuomenėje.

  1. Kodėl už Julių Panką turėtų balsuoti pensininkai? Skaityti toliau →

Trumpoji kandidato rinkiminė programa 2012-ųjų Seimo rinkimams

Paskelbta: |
0
  • Atlyginimas – ne išmalda, lietuvis – ne arklys, už maistą nedirba!

Dėsiu visas pastangas, kad Lietuvoje atsirastų kuo platesnis vidurinysis visuomenės sluoksnis, kad būtų taikomi progresiniai mokesčiai, mažos pajamos visai neapmokestinamos.

  • Sugrąžinkime lietuvius Lietuvai!

Sieksiu, kad būtų stabdoma emigracija, skatinamas emigrantų grįžimas, siūlysiu, kad būtų sukurta “Lietuvio pažymėjimo” sistema, leidžianti išvykusiems tautiečiams neprarasti ryšio su Tauta ir Tėvyne.

  • Ne Afrikoje gyvenam, šaltą žiemą reikia pigaus šildymo!

Sieksiu, kad šildymo įmonės grįžtų į savivaldybių rankas, kad daugiabučių renovacijos projektus inicijuotų valstybė. Protingai valdant, šildymą galima atpiginti iki 3 kartų.

  • O studentas ne piemuo…

Sieksiu, kad studentas, kuris po studijų baigimo sutinka dirbti Lietuvoje, gautų realų pragyvenimą užtikrinančią stipendiją

  • Iškastruosim pedofilus – apsaugosim vaikus!

Sieksiu, kad pedofilams ir prievartautojams būtų įvesta privaloma cheminė kastracija.

  • Užteks jaustis be kaltės kaltiems!

Dėsiu pastangas, kad būtų nutrauktos nesibaigiančios kompensacijos žydams. Ne mūsų Tauta sukėlė II pasaulinį karą, ne ji turi už tai ir atsakyti.

  • Mūsų gali būti 6 milijonai – kurkime gausias šeimas…

Sieksiu, kad valstybės parama gimstamumui grįžtų į ikikrizinį lygį. Teiksiu įstatymų pataisas, susiejančias šeimos gerovę su auginamų vaikų skaičiumi.

  • Teismas – ne mafijinė struktūra, o TIESOS įrankis!

Balsuosiu už teisėsaugos reformą, tarėjų teismo įvedimą baudžiamosiose ir šeimos klausimus sprendžiančiose bylose, platų visuomenės dalyvavimą teismuose.

Mykolas Romeris – toks tolimas ir savas

Paskelbta: |
0

Jei kadaise labai populiari Lietuvos televizijos laida „Klausimėlis“ pasidairytų po Lietuvos miestus ir kaimus teiraudamasi, „kas tas Mykolas Romeris?“, matyt, žiūrovai turėtų daug gardaus juoko, o duodantys interviu – „strioko“. Tikriausiai retas pasakytų, kada ir kur Mykolas Romeris gimė, kur gyveno, kokias pareigas ir kokioje valstybėje ėjo, kokios tautybės ir politinių pažiūrų buvo. Žinia, daugiausiai Lietuvos visuomenei ši pavardė asocijuojasi su Mykolo Romerio universitetu – Lietuvos teisininkų kalve.

Tad pažintį su M. Romeriu pradėkime enciklopedinėmis, gal šiek tiek sausokomis, bet būtinomis žiniomis apie šią asmenybę.

Mykolas Pijus Paskalis Romeris gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškyje (Rokiškio r.), bajoriškoje Mykolo Kazimiero Romerio ir Konstancijos Tukallo-Romerienės šeimoje. Romerių giminė Lietuvoje atsirado XVII a. – tai vokiečių bajorų giminė, kurios atšaka įsitvirtino Latvijoje, tuomet vadintoje Livonija, kurią ilgą laiką valdė vokiečių baronai. Per keletą šimtmečių Romerių šeima susigiminiavo su Lietuvos bajorais ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje jau save laikė Lietuvos bajorijos dalimi. Čia galima pažymėti, kad tuometė Lietuvos bajorija save tapatino su lenkų kalba ir kultūra, tačiau laikė save LDK tradicijos tęsėjais, skyrę save nuo Lenkijos karalystės bajorų. Jei bandytume tam laikotarpiui taikyti šiuolaikines kategorijas, galima būtų drąsiai teigti, kad Mykolas Romeris gimė lenkakalbėje Lietuvos bajorų šeimoje ir kad jo gimtoji kalba buvo lenkų. Skaityti toliau →

Nenusilenkęs okupantams

Paskelbta: |
0

2012 metų gegužės 20 dieną Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai amžiams grįžo į Tėvynę, grįžo į jo jaunystės miestą Kauną ir buvo palaidoti Kauno Prisikėlimo bažnyčios kriptoje. Šis žmogus ne dažnai minimas mūsų istorikų, nedaug jam skirta vietos ir vidurinių mokyklų istorijos programose. Ar tikrai jis to nėra nusipelnęs, o gal tiesiog nepelnytai užmirštas?

Šis žmogus gimė 1903 metais Marijampolėje, ūkininkų šeimoje, mirė 1974 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mokydamasis mokykloje aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, baigęs filologijos studijas rašė literatūros vadovėlius gimnazijoms, aktyviai dalyvavo steigiant ir leidžiant krikščionių demokratų ideologijai atstovavusį laikraštį „XX amžius“, buvo vienas iš 1936 metais jaunųjų katalikų intelektualų paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ iniciatorių. Šioje deklaracijoje buvo skelbiamos mintys apie valstybės valdymo ir santvarkos pokyčius. Intelektualai siekė demokratizuoti autoritetinį Antano Smetonos režimą, norėjo, kad paprasti piliečiai turėtų daugiau teisių ir laisvių, daugiau sąlygų dalyvauti valstybės ir visuomenės gyvenime. Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, Juozas Ambrazevičius aktyviai įsijungė į pogrindinį judėjimą, buvo vienas iš „Lietuvių aktyvistų fronto“ (LAF) kūrėjų ir aktyvių veikėjų. Skaityti toliau →