Mūsų kaimynė Latvija nuolat susiduria su labai sudėtinga ir nevienareikšme problema. Tai kitataučių – kartais jie viešojoje erdvėje vadinami tiesiog rusais, tačiau tai klaidingas pavadinimas, gal labiausiai tiktų juos vadinti rusakalbiais – sugyvenimo visuomenėje ir integravimosi į Latvijos valstybę klausimas. Tarp vadinamųjų Latvijos rusakalbių galime rasti ir baltarusių, ir ukrainiečių, ir, deja, netgi dalį lietuvių, taip pat dar daugybę kitų tautų atstovų, atvykusių iš visos Sovietų Sąjungos. Viskas susikomplikavo sovietiniais laikais, Maskvai vykdant prievartinį okupuotų kraštų kolonizavimą ir kartu rusifikavimą. Šiuo metu Latvijoje latvių yra 62,1 proc., tiek pat kaip ir 1959 metais, prieš prasidedant didžiajai kolonizacijai. 1990 metais buvo tik 52 proc., o 1935 m. – 76,9 proc. Neseniai vykęs referendumas dėl antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai parodė Latvijos problemų mastą. Gerai, kad kaimynai laiku susigriebė ir referendume beveik 75 procentais balsų pasakė griežtą „ne“ provokatorių užmačioms. Skaityti toliau →

Paskutinėmis dienomis pilna pačių įvairiausių Kovo 11-osios patriotinių eitynių vertinimų. Vieni žmonės džiaugiasi ir giria, kiti smerkia ir šmeižia, džiugu nors tiek, kad abejingų nėra.

Negaliu nereaguoti į straipsnį, kuriame Ieva Davydenko cituoja mano žodžius ištartus prieš pat eiseną.

Taip, aš teigiau ir neatsižadu savo žodžių, kad „iš šalies emigravus beveik 1 mln. lietuvių, šis šūkis yra kaip niekada aktualus“.

Taip, aš manau, kad emigracija yra problema. Tačiau noriu pabrėžti, ką gerbiama Ieva, manau, tiesiog neteisingai suprato. Problema jokiu būdu ne emigrantai, bet emigracija. O didžiausia problema priverstinė emigracija. Mūsų tauta XX amžiuje išgyveno ne vieną priverstinę emigraciją dėl karo siaubų ir okupantų organizuotų trėmimų. Tačiau XX ir XXI amžių sandūroje didelė mūsų tautos dalis buvo priversta emigruoti dėl nedarbo ir skurdo, juk ne visi gali pasitenkinti duona ir vandeniu, ar elgetos terbelės turiniu. Skaityti toliau →

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) išplatino pareiškimą, kuriame smerkiami įvairių prieštaringai vertinamų visuomenės veikėjų siekis kompromituoti tautinių jėgų organizuojamas Kovo 11-osios patriotines eitynes. „Mes stengiamės sugrąžinti žmonėms pasitikėjimą savimi ir Lietuva, pradėdami nuo jaunuomenės, kuri ir kurs mūsų valstybės ateitį, – tvirtina LTJS pirmininkas, istorikas Julius Panka. – Mes atsiribojame nuo bet kokių totalitarinių ideologijų ir smerkiame kraštutines pasaulėžiūras – kosmopolitizmą ir šovinizmą. Šovinizmas supriešina žmones, žemindamas kitas tautas ir pripažindamas tik savosios vertę. Kosmopolitizmas atmeta visų pasaulio tautų reikalingumą ir nori suformuoti mankurtišką darinį – nutautusių pasaulio piliečių identitetą.“ Skaityti toliau →

Tikriausiai daugeliui mūsų tautiečių šūkis „Už Lietuvą Lietuvoje“ gali pasirodyti primityvus ir primenantis posakį apie sviestuotą sviestą. Tačiau taip yra tik iš pirmo, neįdėmaus ir paviršutiniško žvilgsnio. Jei įsigilinsime į problemą ir užduosime patys sau klausimą: „Kiek dar tos tikrosios Lietuvos liko Lietuvoje?“, atsakymas galėtų mus nustebinti, o gal ir šokiruoti.

Imkime pagrindines valstybės ir žmogaus gyvenimo sritis ir suskaičiuokime, kiek liko. Skaityti toliau →

Balta ir juoda: šios dvi spalvos dažnai supriešinamos ir reiškia visiškai priešingus dalykus. Vienas populiariausių intelektinių žaidimų pasaulyje yra šachmatai, kur juodosios ir baltosios figūros kovoja tarpusavyje iki pabaigos, iki galutinio sutriuškinimo, iki karaliaus mirties („šach mat“). Panašiai yra ir gamtoje. Besibaigiantis ruduo nurengia medžius, nuvynioja žalią ir vešlų žolės kilimą, kelelius ir takelius paverčia murzinu purvynu, suteikia galimybę tamsumai laimėti. Rudens pabaigoje triumfuoja purvas ir juoduma, tačiau ateina žiema ir viską užkloja akinančia balta marška ir gyventi darosi geriau, ir nuotaika pasitaiso, ir, atrodo, visai nesvarbu, kad žandus ir ausis žnaibo šaltukas, o kai dar pagalvoji, kad pavasaris netoli, pasidaro visai gerai…

Visa mūsų visuomenė, mūsų kultūra, civilizacija paremta gėrio ir blogio, purvo ir švaros, baltų ir juodų jėgų tarpusavio kova, konkurencija, karu. Turbūt absoliučioje daugumoje pasaulio religijų yra teigiama, kad vyksta gėrio ir blogio kova, o žmogus turi pasirinkti, kurią pusę jis palaiko, kuriai jėgai jis atstovauja. Jis negali likti abejingas, negali kovoti abiejose pusėse vienu metu. Skaityti toliau →

Rugsėjo 17 dieną Latvijoje praūžė neeiliniai rinkimai. Mūsų kaimynai rinko 11 Saeimą. Latvijoje rinkimai vyksta pagal proporcinę sistemą, balsuojama tik už partijų sąrašus, o 100 vietų parlamente išsidalija tos politinės partijos, kurių kandidatų sąrašai peržengia 5 procentų barjerą. Minėtus rinkimus ir jų rezultatus „Apžvalga“ pristatė praeitame numeryje. Šiame straipsnyje bandysime tik šiek tiek priminti, kokios politinės jėgos ir kiek gavo balsų, trumpai apibūdinsime į valdžią patekusias partijas ir jų elektoratą. Taip pat glaustai parodysime sudėtingą kelią nuo rinkimų iki koalicijos suformavimo ir vyriausybės patvirtinimo. Skaityti toliau →

Atėjęs ruduo atnešė pasakiškai gražų miško peizažą iš gelstančių lapų, vargus ir malonumus mokslo žinių siekiantiems mokinukams ir studentams, taip pat darbymetį politiniams ekstremistams, siekiantiems panaikinti pagrindines pozityvias naujoves naujajame Švietimo įstatymo variante. Tačiau rugsėjis kasmet atneša ir dar vieną dalyką, tai jau daugiau kaip šimtmetį kai kurių šviesuomenės atstovų propaguojama baltų vienybės idėja. Kasmet rugsėjo 22-ąją švenčiama Baltų vienybės diena.

Deja, ši šventė neranda atgarsių ir daug palaikytojų valstybių valdžios kuluaruose. Mes nematome bendrų Latvijos Respublikos Saeimos ir Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių, nematome premjerų ar prezidentų susitikimų skirtų šiai šventei, nematome bendro abiejų valstybių vyriausybių posėdžio prie vienybės laužų. Net nacionalinis transliuotojas neranda laiko kaip nors ryškiau paminėti tokios svarbios progos. Tačiau, nors ir nepropaguojama oficialiais kanalais, ši diena sulaukia visuomenės palaikymo. Kasmet žmonės, kurie nėra abejingi savo baltiškai kilmei, Baltų vienybės dienos vakarą renkasi prie artimiausio piliakalnio, kuria laužus, dainuoja. Kasmet rugsėjo dvidešimt antrąją dieną, 20.00 valandą, Lietuvoje, Latvijoje ir lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje bei Gudijoje užkuriama laužų sąšauka. Žmonės būdami prie laužų žino ir jaučia, kad jie ne vieni, kad laužai dega visoje baltų žemėje. Tai nepakartojamas jausmas, galima drąsiai pasakyti, kad tie žmonės kasmet išgyvena mini Baltijos kelią. Skaityti toliau →

Paskutiniu metu Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos tęstiniam projektui „Mūsų šaknys baltai“ Dieveniškėse žiniasklaidos dėmesio buvo labai daug. Iš pradžių buvo išpiltos marios purvo ir melo, paskui sekė premjero nusišnekėjimai, galiausiai tuo susidomėjo Rusijos URM ir paskelbė absurdišką pareiškimą. Mūsų organizacija vykdydama projektus neieškojo pigios reklamos, tačiau po visų šmeižtų mums tiesiog būtina apginti savo sąjungos ir paties projekto garbę, kad kitąmet galėtume tęsti šį labai reikalingą ir sėkmingą projektą. Esam paruošę pagrindus dvigubai didesnei stovyklai.

Šis straipsnis yra atsakas į prieš porą savaičių pasirodžiusį keistoką apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbį su istoriku ir politologu Vladu Sirutavičiumi. Skaityti toliau →